Kuusijärvi dūminės pirtys Vantoje pelnė 2026 metų „Finlandia Prize for Architecture“ – prestižiškiausią Suomijos architektūros apdovanojimą. Naujasis viešųjų dūminių pirčių kompleksas parodo, kaip šimtmečius gyvuojanti Suomijos pirties tradicija gali tapti išskirtiniu šiuolaikinės architektūros pavyzdžiu. Tamsi mediena, žalieji stogai, aplinkinis miškas, ežeras ir apgalvotas kelias nuo persirengimo patalpų iki dūminės pirties, o vėliau – iki vandens, paverčia Kuusijärvi vientisa erdve, kurioje architektūra tampa pačios pirties patirties dalimi.
Spalio 5 dieną Suomijos architektų asociacija SAFA paskelbė 2026 metų „Finlandia Prize for Architecture“ laureatą. Iš keturių finalininkų nugalėtojomis išrinktos naujosios Kuusijärvi dūminės pirtys Vantoje.
Tai istorinis pasiekimas ir pačiam miestui – pirmą kartą Vantoje esantis architektūros objektas pelnė „Finlandia“ architektūros apdovanojimą.
Pergalė ypač įdomi tuo, kad svarbiausias šalies architektūros apdovanojimas atiteko ne monumentaliam kultūros pastatui, muziejui ar prestižinei privačiai vilai, o viešųjų dūminių pirčių kompleksui.
Kuusijärvi dūminės pirtys sujungia tradiciją ir šiuolaikinę architektūrą
Naujosios dūminės pirtys baigtos statyti 2025 metų vasarą. Kompleksą sudaro dvi naujos dūminės pirtys, persirengimo ir prausimosi patalpų pastatas bei lankytojų informacijos centras.
Projektą užsakė ir įgyvendino Vantos miestas, o architektūrinę koncepciją kartu sukūrė „Mer Architects“ ir „Talli Architects“.
Iš pirmo žvilgsnio pastatai yra aiškiai šiuolaikiški, tačiau jų architektūra sąmoningai sukurta taip, kad būtų išsaugota tradicinės suomiškos dūminės pirties esmė.
Tamsaus medžio fasadai, žemi pastatų tūriai ir apželdinti stogai padeda naujiems statiniams įsilieti į aplinkinį miško kraštovaizdį, o ne jame dominuoti.
Ryšys tarp architektūros, pirties tradicijos ir gamtos tapo viena svarbiausių projekto savybių.
Pirties patirtis prasideda dar prieš įžengiant į pirtį
Viena įdomiausių Kuusijärvi savybių yra tai, kad architektai projektavo ne tik pačias pirties patalpas.
Apgalvotas visas lankytojo kelias.
Persirengęs žmogus išeina į lauką, kur jį pasitinka gaivus oras ir aplinkinis miškas. Iš ten takas veda į dūminę pirtį. Po kaitinimosi galima vėl išeiti į lauką ir keliauti prie ežero.
Todėl judėjimas tarp atskirų pastatų tampa ne nepatogiu būtinumu, o pirties patirties dalimi.
Tyrėjas ir rašytojas Timo Miettinenas, kuriam šiemet buvo patikėta išrinkti „Finlandia“ premijos laureatą, ypač pabrėžė būtent šį architektūros sukurtą ritualo pojūtį.
Pastatai žmogaus nuo gamtos neatskiria. Priešingai – jie nuolat sugrąžina jį į gamtinę aplinką.
Miškas, vėsus oras, dūmai ir tamsi mediena
Kuusijärvi architektūra žmogų veikia ne tik pastatų formomis.
Ne mažiau svarbūs pojūčiai.
Išėjęs iš šiltos persirengimo patalpos žmogus pajunta vėsų lauko orą ir atsiduria miške. Vėliau jis patenka į tamsesnę dūminės pirties erdvę, kur jaučiami dūmai, įkaitusi mediena ir karšti akmenys.
Prislopintas apšvietimas sustiprina ramybės ir atsiskyrimo nuo išorinio pasaulio pojūtį.
Po pirties žmogus vėl grįžta į lauką – į vėsų orą, mišką ir prie ežero.
Tai labai skiriasi nuo daugelio šiuolaikinių SPA kompleksų, kuriuose beveik visas funkcijas stengiamasi sutalpinti po vienu stogu.
Kuusijärvi gamta nėra vien gražus vaizdas už lango.
Ji tampa pačios pirties proceso dalimi.
Kuusijärvi dūminės pirtys yra prieinamos visuomenei
Ypač svarbu tai, kad apdovanojimas atiteko ne privačiai prabangiai pirčiai ar išskirtiniam kurortui.
Kuusijärvi yra viešai prieinama poilsio vieta.
Aiškindamas savo pasirinkimą Timo Miettinenas pabrėžė, kad grožis, tvarumas ir kokybė turėtų būti prieinami visiems.
Jis kompleksą apibūdino kaip kokybiškos viešosios architektūros pavyzdį, kuriame dera techninis meistriškumas, estetika, prieinamumas, pagarba gamtai ir galimybė kurti žmonių bendrystę.
Pirties architektūros kontekste tai ypač įdomu.
Lankytojas kokybišką architektūrą ne tik apžiūri. Jis ją tiesiogiai patiria – persirengia, eina per mišką, sėdi ant pirties suolo, jaučia karštį ir dūmus, o vėliau eina prie ežero.
Architektūra tampa fizinės patirties dalimi.
Viena naujųjų dūminių pirčių yra visiškai pritaikyta
Prieinamumo principas įgyvendintas ir pačiuose pastatuose.
Viena naujųjų dūminių pirčių – Havu – suprojektuota kaip prieinama įvairių poreikių turintiems žmonėms ir joje yra 17 vietų.
Antroji naujoji dūminė pirtis – Pihka – skirta 27 lankytojams.
Iš viso Kuusijärvi komplekse veikia keturios dūminės ir keturios elektra šildomos pirtys.
Tai rodo įdomią tradicinės pirties kultūros raidos kryptį.
Senoji dūminės pirties technologija nėra saugoma kaip neliečiamas dalykas, prie kurio šiuolaikinis žmogus privalo pats prisitaikyti.
Priešingai – šiuolaikinė architektūra pritaiko erdvę taip, kad tradicinę pirties patirtį galėtų išbandyti platesnis žmonių ratas.
Kuusijärvi dūminės pirtys tęsia gyvą tradiciją
Šio projekto Suomijos pirties architektūra nesistengia pažodžiui atkartoti praeities.
„Mer Architects“ architektė Julia Hertell po apdovanojimo pabrėžė, kad Suomijos pirties architektūros ir dizaino tradicija tebėra gyva ir toliau vystosi.
Kuusijärvi šį principą parodo itin aiškiai.
Naujieji pastatai nėra istorinių kaimo dūminių pirčių kopijos. Čia naudojama šiuolaikinė architektūros kalba, dabartiniai viešiesiems pastatams taikomi reikalavimai ir šiuolaikiniai prieinamumo principai.
Tačiau kartu išsaugomi svarbiausi tradicijos elementai – ugnis, dūmai, mediena, akmenys, tamsa, miškas, vanduo ir perėjimas tarp karščio bei vėsos.
Todėl tradicija išsaugoma ne paprasčiausiai atkuriant praeitį.
Ji toliau gyvena ir keičiasi.
Dūminė pirtis gali būti šiuolaikiška
Dūminė pirtis yra viena seniausių pirties kultūros formų Šiaurės Europoje.
Technologiniu požiūriu ji gali atrodyti beveik priešinga šiuolaikinei pirčiai su elektroniniu valdymu, jutikliais, automatizavimu ir nuotolinio valdymo galimybėmis.
Kuusijärvi parodo, kad tradicija ir šiuolaikiškumas nebūtinai prieštarauja vienas kitam.
Šiuolaikiška gali būti ne tik šildymo technologija.
Šiuolaikiška gali būti architektūra, prieinamumas, lankytojų judėjimo organizavimas, medžiagų pasirinkimas, energijos vartojimo efektyvumas ir pastato ryšys su aplinkiniu kraštovaizdžiu.
Todėl tradicinė dūminė pirtis gali tapti aktualiu XXI amžiaus architektūros objektu neprarasdama savo esmės.
Kuusijärvi užima ypatingą vietą Suomijos pirčių žemėlapyje
Kuusijärvi yra daugiau nei architektūros projektas.
Vantos miestas šią vietą apibūdina kaip vienintelę pasaulyje, kurioje dūminės pirtys kūrenamos kiekvieną dieną ištisus metus.
Kompleksas įsikūręs prie Kuusijärvi ežero ir yra didesnės poilsio teritorijos dalis.
Iš čia galima keliauti ir į Sipoonkorpi nacionalinį parką.
Todėl pirtis natūraliai susijungia su maudynėmis, mišku ir buvimu gamtoje.
Tai padeda suprasti, kodėl architektams buvo taip svarbu neatskirti naujų pastatų nuo aplinkos.
Miškas ir ežeras iš esmės tampa pačios pirties tęsiniu.
Kuusijärvi dūminės pirtys nugalėjo stiprius architektūros konkurentus
Suomijos architektų asociacija SAFA „Finlandia Prize for Architecture“ teikia nuo 2014 metų. 2026 metais apdovanojimas buvo įteiktas jau 13-ąjį kartą.
Jo tikslas – atkreipti dėmesį į kokybišką architektūrą ir jos reikšmę kultūrai, visuomenei bei žmogaus gerovei.
Šiemet kartu su Kuusijärvi į finalą pateko gyvenamasis pastatas „Muurarimestari“ Helsinkyje, „SKiB Campus Pori“ ir žydų istorijos muziejus „Lost Shtetl“ Lietuvoje.
Tokios konkurencijos fone viešųjų pirčių komplekso pergalė atrodo ypač reikšminga.
Vienu svarbiausių metų architektūros projektų Suomijoje tapo ne dangoraižis, koncertų salė ar didžiulis muziejus.
Nugalėjo viešoji dūminė pirtis.
Pirties architektūra gali būti visavertė viešoji architektūra
Kuusijärvi taip pat parodo, kad pirties nebūtina suvokti tik kaip nedidelio pagalbinio pastato privataus namo kieme ar vienos patalpos SPA komplekse.
Ji gali būti visavertė viešoji architektūra.
Toks projektas turi spręsti tuos pačius klausimus kaip ir bet kuris kitas viešasis pastatas – prieinamumą, žmonių judėjimą, saugumą, tvarumą, medžiagų ilgaamžiškumą ir santykį su aplinka.
Tačiau pirties architektūra turi ir papildomą užduotį.
Ji turi sukurti tinkamą pojūtį.
Architektams reikia galvoti, kaip žmogus pereina iš karščio į vėsą, kur ilsisi, kaip pasiekia vandenį, ką mato, kokios medžiagos jį supa ir kaip natūraliai visi šie elementai susijungia į vieną procesą.
Kuusijärvi funkcionalumo ir pojūčių derinys tapo viena stipriausių projekto savybių.
Šiuolaikinė architektūra padeda senai tradicijai vystytis
Tradicijos išsaugojimas kartais suprantamas kaip būtinybė viską daryti lygiai taip pat, kaip buvo daroma prieš šimtą metų.
Kuusijärvi siūlo kitokį požiūrį.
Dūminės pirties esmė išsaugoma, tačiau pastatai projektuojami šiuolaikiniams žmonėms ir dabartinei visuomenei.
Jie yra viešai prieinami, pritaikyti skirtingiems lankytojų poreikiams, naudoja šiuolaikinę architektūros kalbą ir kartu išlieka glaudžiai susiję su mišku, ežeru ir tradicine pirties kultūra.
Sena ir nauja čia viena kitos neatmeta.
Priešingai – šiuolaikinė architektūra padeda senai tradicijai išlikti aktualiai.
Kuusijärvi dūminės pirtys parodo senos tradicijos ateitį
Gautas „Finlandia“ apdovanojimas svarbus ne tik architektams ar Vantos miestui.
Jis parodo, kad tradicinė pirties kultūra gali išlikti aktuali ir šiuolaikinėje viešojoje aplinkoje.
Tam nebūtina senos tradicijos paversti muziejaus eksponatu.
Galima išsaugoti pagrindinius jos principus ir kartu spręsti šiuolaikinius prieinamumo, architektūros, viešojo naudojimo bei santykio su gamta klausimus.
Būtent tai įvyko Kuusijärvi.
Kuusijärvi dūminės pirtys, pelniusios „Finlandia“ apdovanojimą, įrodo, kad pirtis gali būti kur kas daugiau nei funkcinis pastatas su krosnimi ir suolais. Čia architektūra veda žmogų iš miško vėsos į dūminės pirties tamsą, iš karščio – į ežero vandenį, o iš individualaus poilsio – į bendrą patirtį. Senoji Suomijos dūminės pirties tradicija nebuvo paversta muziejaus eksponatu. Ji tapo vienu geriausių šiuolaikinės Suomijos architektūros pavyzdžių.
Šaltiniai
Suomijos architektų asociacija SAFA – Reimagining Finnish Sauna Tradition: Kuusijärvi Smoke Saunas Win Finlandia Prize for Architecture.
Vantos miestas – Vantaan Kuusijärven uudet savusaunat voittivat Arkkitehtuurin Finlandia -palkinnon.
Vantos miestas – Kuusijärven saunat.
