Pirtys Vilniuje gali įgauti visiškai naują pavidalą – Vingio parke prie Neries planuojamos trys mobilios viešosios pirtys, terasos, dušai, gelbėtojų postas ir atnaujinta paplūdimio infrastruktūra. Galutinius projekto sprendinius Vilniaus miesto savivaldybė visuomenei pristatys rugsėjo 15 dieną. Jei projektas bus įgyvendintas, Neries pakrantė gali tapti viena įdomiausių viešosios pirties vietų Baltijos šalyse.
Vingio parkas yra viena svarbiausių žaliųjų Vilniaus erdvių. Jis įsikūręs Neries vingyje ir jau dabar yra populiari pasivaikščiojimų, sporto, renginių ir poilsio vieta.
Tačiau upės pakrantė turi gerokai didesnį potencialą.
Naujuoju projektu siekiama teritoriją pertvarkyti taip, kad ji būtų naudojama ne tik vasaros paplūdimio sezono metu, bet taptų visus metus veikiančia poilsio erdve.
Ir viena svarbiausių vietų šioje koncepcijoje numatyta pirčiai.
Pirtys Vilniuje atsiras prie pat Neries
Projekte numatytos trys vietos mobilioms modulinėms viešosioms pirtims.
Kiekvienos pirties užstatymo plotas planuojamas iki maždaug 25 kvadratinių metrų.
Įdomu tai, kad savivaldybė nenumato vieno privalomo tipinio pirties pastato. Projekte nustatyti reikalavimai medžiagoms, kokybei ir architektūrai, tačiau kartu paliekama galimybė naudoti skirtingus pirties sprendimus.
Tai ateityje leistų šioje vietoje veikti skirtingoms pirtims, kartu išlaikant bendrą teritorijos architektūrinę kokybę.
Svarbu ir tai, kad numatomos mobilios konstrukcijos.
Pirtys nebus masyvūs nuolatiniai pastatai su giliais pamatais. Modulinis sprendimas leis jas daug švelniau integruoti į Vingio parko kraštovaizdį ir sumažinti statybų poveikį aplinkai.
Pirties projektas – didesnio paplūdimio atnaujinimo dalis
Naujosios pirtys Vilniuje nebus atskiras projektas.
Jos taps platesnio Neries pakrantės ir Vingio parko viešojo paplūdimio atnaujinimo dalimi.
Šiuo metu teritorijoje trūksta dalies infrastruktūros, būtinos šiuolaikiškai viešajai poilsio vietai.
Todėl kartu su pirtimis numatomi dušai, tualetai, gelbėtojų postas, terasos, patogesni pėsčiųjų takai, pritaikymas žmonėms su judėjimo negalia, dviračių remonto stotelė, mažosios architektūros elementai ir lietaus vandens tvarkymo sprendimai.
Taigi kalbama ne vien apie tris pirtis.
Vilnius siekia sukurti visavertę poilsio zoną prie upės.
Pirtis gali padėti Neries pakrantei gyventi ir žiemą
Vienas įdomiausių projekto aspektų – sezoniškumas.
Paplūdimys natūraliai aktyviausias vasarą. Atvėsus orams lankytojų sumažėja, o didelė infrastruktūros dalis kelis mėnesius lieka mažai naudojama.
Pirtis gali pakeisti šį modelį.
Karšta pirtis prie upės ypač patraukli būtent tada, kai lauke tampa šalta.
Rudenį.
Žiemą.
Ankstyvą pavasarį.
Galimybė po pirties išeiti į gryną orą ir atsivėsinti prie upės daro šią vietą patrauklią net tada, kai tradicinis paplūdimio sezonas seniai pasibaigęs.
Todėl naujosios pirtys gali padėti Neries pakrantę paversti visus metus naudojama viešąja erdve.
Po gyventojų pasiūlymų projektas jau pakeistas
Pirmasis viešas projekto pristatymas vyko pavasarį.
Po jo Vilniaus miesto savivaldybė sulaukė gyventojų pastabų ir pasiūlymų, todėl pirminiai sprendiniai buvo pakoreguoti.
Peržiūrėti reikalavimai pirčių architektūrai.
Patobulinti pėsčiųjų judėjimo maršrutai.
Papildyti lietaus vandens tvarkymo sprendimai.
Į projektą įtraukti papildomi mažosios architektūros elementai.
Vaikų žaidimų aikštelę numatyta įrengti atskiru projekto etapu.
Tai svarbu, nes viešoji pirtis čia projektuojama neatsietai nuo aplinkinės miesto erdvės.
Ji tampa bendros parko ir upės pakrantės plėtros dalimi.
Prie pirčių terasų numatyti vaistiniai augalai
Vienas neįprasčiausių projekto elementų – vaistinių augalų sodinimas prie pirčių terasų.
Numatoma, kad augalus pirties lankytojai galės naudoti gerai savijautai ir arbatai ruošti.
Baltijos pirties kultūroje toks sprendimas atrodo visiškai natūralus.
Augalai ir pirtis mūsų regione visada buvo glaudžiai susiję.
Todėl Vilniaus projektas neapsiriboja vien modernių modulinių saunų pastatymu prie upės.
Pirtis susiejama su augalais, vandeniu, kraštovaizdžiu ir poilsiu.
Būtent šis derinys projektui suteikia ir kultūrinę dimensiją.
Vingio parke bus pasodinti 54 nauji medžiai
Vingio parkas yra kraštovaizdžio ir kultūros paveldo požiūriu svarbi teritorija, todėl nauja infrastruktūra turi būti pritaikyta prie esamos aplinkos.
Projekte numatyta išsaugoti vertingus želdinius ir kuo mažiau keisti esamą reljefą.
Kartu planuojama pasodinti 54 naujus medžius.
Bus naudojamos vietos aplinkai tinkamos rūšys, tarp jų beržai, juodalksniai ir kiti Neries pakrantei būdingi medžiai.
Taip pirčių infrastruktūros kūrimas derinamas su platesniu kraštovaizdžio atnaujinimu.
Parkas nebus paverstas automobilių stovėjimo aikštele
Vienas viešųjų svarstymų metu iškeltų klausimų buvo automobilių eismas.
Projekte nenumatyta Vingio parke statyti didelės naujos automobilių stovėjimo aikštelės vien todėl, kad teritorijoje atsiras pirtys ir atnaujintas paplūdimys.
Prie pačios poilsio zonos numatomas tik ribotas vietų skaičius žmonėms su negalia, teritoriją aptarnaujančiam transportui ir kitoms būtinoms transporto priemonėms.
Pagrindinis dėmesys išlieka pėstiesiems, dviratininkams ir viešam parko naudojimui.
Tai gerai atitinka pagrindinę projekto idėją – pirtis prie upės kaip žalios miesto aplinkos dalis.
Pirtys Vilniuje tampa miesto gyvenimo dalimi
Pirtys Vilniuje šiame projekte suvokiamos ne tik kaip vieta sušilti.
Jos planuojamos kaip platesnės viešosios poilsio zonos dalis, jungianti pirtį, upę, paplūdimį, augalus ir žaliąją miesto aplinką.
Tai atspindi ir platesnę tendenciją Šiaurės Europoje bei Baltijos šalyse.
Ilgą laiką pirtis pirmiausia buvo suvokiama kaip privati tradicija, sodybos dalis arba SPA paslauga.
Tačiau viešoji sauna vis dažniau grįžta į patį miesto gyvenimo centrą.
Ji tampa vieta, kur žmonės susitinka, ilsisi, užsuka po darbo ar leidžia laiką su draugais.
Helsinkis ir kiti Šiaurės Europos miestai jau parodė, kokiu stipriu miesto aplinkos elementu gali tapti viešoji sauna prie vandens.
Dabar panaši kryptis vis ryškiau matoma ir Lietuvoje.
Kodėl Vilniaus projektas įdomus ir Latvijai?
Žvelgiant iš Latvijos perspektyvos, šis projektas ypač įdomus.
Latvijoje labai stipri tradicinė pirties kultūra ir gausu privačių pirčių, tačiau kasdien prieinama viešoji pirtis kaip miesto infrastruktūros dalis vis dar nėra plačiai paplitusi.
Vilnius rodo kitokį modelį.
Pirtis nėra paslėpta SPA komplekse.
Ji statoma viešame parke prie upės ir susiejama su paplūdimiu, pėsčiųjų infrastruktūra, augalais bei kasdieniu miesto gyvenimu.
Tai visiškai kitoks požiūris į pirties vietą šiuolaikiniame mieste.
Rugsėjo 15 dieną bus pristatyti galutiniai projekto sprendiniai
Viešas galutinių Vingio parko projekto sprendinių pristatymas numatytas rugsėjo 15 dieną 18.00 val. Vilniaus universiteto Botanikos sodo Vingio skyriuje.
Taigi šiuo metu dar nekalbame apie jau pastatytą pirčių kompleksą.
Projektas tebėra planavimo ir projektavimo stadijoje.
Tačiau pagrindiniai jo elementai jau aiškūs.
Trys viešosios pirtys.
Neries upė.
Terasos.
Dušai.
Vaistiniai augalai.
Atnaujintas paplūdimys.
Ir galimybė teritoriją naudoti ne tik kelis vasaros mėnesius, bet visus metus.
Pirtys Vilniuje įgyvendinus šį projektą gali tapti kur kas daugiau nei vieta sušilti – jos gali tapti kasdienio miesto gyvenimo ir viešosios Neries pakrantės erdvės dalimi.
Jei projektas bus įgyvendintas taip, kaip numatyta, Vilnius gali turėti vieną įdomiausių viešosios pirties vietų Baltijos šalyse.
Šaltiniai
Vilniaus miesto savivaldybė – informacija apie galutinius Vingio parko pirčių projekto sprendinius.
Vilniaus miesto savivaldybė – Vingio parko teritorijos atnaujinimo projekto dokumentacija.
VilniausParkai – informacija apie Vingio parko viešųjų pirčių projektą.
