Pirties tyrimų standartai pirmą kartą kuriami tarptautiniu mastu, kad mokslininkai vienodai apibrėžtų sauną, šilumos terapiją ir skirtingus pasyvaus kūno šildymo metodus. Rugsėjo pabaigoje Osle vykusiame pirmajame International Heat Therapy Research Symposium devynių šalių tyrėjai pradėjo Delphi konsensuso procesą. Jo tikslas – sukurti bendrą terminologiją, tyrimų metodikos reikalavimus ir tikslesnes temperatūros, drėgmės, procedūros trukmės bei kitų svarbių parametrų aprašymo taisykles.
Pirties poveikis žmogaus organizmui pastaraisiais metais tiriamas vis aktyviau, tačiau kartu su augančiu susidomėjimu išryškėjo svarbi problema – skirtingi mokslininkai sąvokas „šilumos terapija“ ar net „sauna“ ne visada supranta vienodai.
Viename tyrime naudojama tradicinė suomiška sauna, kitame – infraraudonųjų spindulių sauna, o dar kitame žmogaus kūnas šildomas karštame vandenyje. Skiriasi temperatūra, drėgmė, procedūros trukmė, seansų dažnumas ir net tai, kaip šie parametrai aprašomi.
Todėl du tyrimai iš pirmo žvilgsnio gali nagrinėti tą pačią temą, tačiau jų rezultatų neįmanoma patikimai palyginti.
Būtent šią problemą dabar siekia spręsti „Sauna Research Foundation“.
Pirties tyrimų standartai prasideda nuo bendros kalbos
Rugsėjo 22–24 dienomis „The Well“ komplekse Osle vyko pirmasis International Heat Therapy Research Symposium. Tai buvo ne tik tyrėjų susitikimas, bet ir struktūruoto tarptautinio Delphi proceso pradžia.
Darbo grupėje dalyvauja 21 tyrėjas iš 14 institucijų devyniose šalyse. Osle vykusiame susitikime gyvai dalyvavo 15 mokslininkų.
Atstovaujami universitetai ir mokslinių tyrimų centrai iš JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Norvegijos, Suomijos, Nyderlandų, Šveicarijos ir Naujosios Zelandijos.
Pagrindinė užduotis atrodo paprasta – pasiekti, kad tą patį šilumos poveikio būdą tiriantys mokslininkai vartotų vienodus terminus ir aprašytų jį pagal palyginamus principus.
Kas moksle iš tikrųjų laikoma sauna?
Kasdieniame gyvenime atsakymas atrodo savaime suprantamas. Moksliniuose tyrimuose situacija gerokai sudėtingesnė.
Tradicinė sauna su įkaitusiais akmenimis ir ant jų pilamu vandeniu fiziologiškai nėra tapati infraraudonųjų spindulių kabinai. Kūno šildymas karštame vandenyje taip pat vyksta kitaip nei būnant karštame ore.
Vis dėlto visi šie metodai gali būti įtraukti į pasyvaus šildymo arba šilumos terapijos tyrimus.
Todėl vienas iš naujos iniciatyvos tikslų – sukurti standartizuotą terminologiją skirtingiems metodams: saunai, infraraudonųjų spindulių šildymui, karšto vandens procedūroms, hamamui, balneoterapijai ir kitoms šilumos poveikio formoms.
Tai leistų daug tiksliau suprasti, kas konkrečiame tyrime iš tikrųjų buvo analizuojama.
Vien temperatūros nepakanka
Pirties tyrime nepakanka nurodyti, kad žmogus buvo saunoje, kurioje temperatūra siekė 80 °C.
Svarbi ir oro drėgmė, procedūros trukmė, šildymo būdas, seansų dažnumas bei bendra tyrimo trukmė. Reikšmės gali turėti ir tai, ar temperatūra viso seanso metu išliko vienoda bei kaip keitėsi žmogaus kūno temperatūra.
Šių parametrų aprašymas skirtinguose tyrimuose šiuo metu nėra pakankamai vienodas.
„Sauna Research Foundation“ pabrėžia bendros metodologinės ataskaitų sistemos poreikį, kad būsimuose tyrimuose būtų aiškiai matomas ne tik galutinis rezultatas, bet ir tikslios sąlygos, kuriomis jis buvo gautas.
Daugelyje tyrimų dalyvių skaičius vis dar nedidelis
Kita problema – tyrimų mastas.
„Sauna Research Foundation“, remdamasi naujausia šilumos terapijos tyrimų apžvalga, nurodo, kad daugumoje paskelbtų eksperimentinių tyrimų dalyvauja mažiau nei 40 žmonių.
Be to, 42 procentuose analizuotų tyrimų nėra kontrolinės grupės.
Tai savaime nereiškia, kad tokių tyrimų rezultatai yra beverčiai. Tačiau nedidelis dalyvių skaičius ir metodikos skirtumai riboja galimybes daryti platesnes išvadas.
Jeigu keli mažesni tyrimai būtų atliekami pagal palyginamus principus, jų rezultatus vėliau būtų galima sujungti metaanalizėse ir gauti gerokai stipresnių įrodymų.
Kodėl dabartinius rezultatus sunku palyginti?
Įsivaizduokime du tyrimus apie saunos poveikį kraujospūdžiui.
Viename žmonės tris kartus per savaitę po 15 minučių praleidžia sausoje 80 °C temperatūros saunoje. Kitame dalyviai penkis kartus per savaitę po 30 minučių būna žemesnėje temperatūroje ir esant kitokiam drėgmės lygiui.
Abiejų tyrimų pavadinimuose gali būti kalbama apie „saunos poveikį“, tačiau faktinė organizmo patiriama šiluminė apkrova gali labai skirtis.
Jeigu šie skirtumai nėra pakankamai tiksliai aprašyti, rezultatų palyginimas tampa problemiškas.
Naujieji standartai turėtų padėti nustatyti minimalų informacijos rinkinį, kurį tyrėjas privalėtų pateikti, kad kiti mokslininkai galėtų suprasti ir pakartoti eksperimentą.
Delphi metodas padeda mokslininkams pasiekti susitarimą
Osle pradėtame procese naudojamas Delphi metodas.
Tai moksliniuose tyrimuose taikomas ekspertų konsensuso formavimo metodas, kai specialistai keliais etapais vertina konkrečius teiginius ir po kiekvieno etapo gauna apibendrintą informaciją apie kitų ekspertų vertinimus.
Tikslas nėra pasiekti susitarimą per vieną diskusiją.
Ekspertai gali persvarstyti savo vertinimus, susipažinę su bendrais argumentais ir kitų specialistų požiūriais. Procesas tęsiamas tol, kol pasiekiamas iš anksto nustatytas konsensuso lygis.
Šiame projekte susitarimu bus laikomas bent 80 procentų ekspertų pritarimas konkrečiam teiginiui.
Oslas buvo tik pirmasis etapas
Trijų dienų susitikimas Norvegijoje buvo pirmasis Delphi proceso etapas.
Tyrėjai dirbo rengdami darbinį šilumos terapijos apibrėžimą, terminų žodyną, metodologinį kontrolinį sąrašą ir nustatydami svarbiausius būsimų tyrimų klausimus.
Tačiau procesas tuo nesibaigia.
Parengti teiginiai bus perduoti išorinei ekspertų grupei, kurią turėtų sudaryti maždaug 30–40 tyrėjų ir klinicistų iš Šiaurės Amerikos, Europos ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regiono.
Jie vertins teiginius keliais etapais, kol bus galima nustatyti, kuriais klausimais tarptautinė mokslininkų bendruomenė pasiekė pakankamą sutarimą.
Galutinius rezultatus planuojama paskelbti 2027 metais
Delphi procesą planuojama užbaigti 2027 metais.
Galutinis rezultatas turėtų būti recenzuojama mokslinė publikacija, kurioje būtų pateikti suderinti apibrėžimai, terminologija, metodologiniai prioritetai ir svarbiausi tyrimų klausimai.
Jeigu procesas bus sėkmingas, šis dokumentas galėtų tapti svarbiu atskaitos tašku būsimiems saunos ir šilumos terapijos tyrimams.
Tai būtų svarbu ne tik patiems tyrėjams. Bendri standartai galėtų padėti mokslo žurnalams vertinti pateikiamus darbus, finansuojančioms organizacijoms – tyrimų projektus, o medicininių rekomendacijų rengėjams – turimų įrodymų kokybę.
Sauna, infraraudonųjų spindulių šiluma ir karštas vanduo nėra tas pats
Vienas svarbiausių būsimos sistemos uždavinių bus aiškiai atskirti skirtingus šildymo metodus.
Jeigu tradicinės saunos, infraraudonųjų spindulių kabinos ir karšto vandens procedūrų rezultatai sujungiami į vieną grupę, gali atsirasti pernelyg supaprastintų išvadų.
Visi šie metodai gali padidinti kūno temperatūrą, tačiau šilumos perdavimas ir organizmo fiziologinė reakcija gali skirtis.
Todėl būsimuose tyrimuose bus svarbu nurodyti ne tik tai, kad buvo naudojama „šilumos terapija“, bet ir konkretų metodą bei jo parametrus.
Bendri standartai nereiškia vienodų pirčių
Naujos iniciatyvos tikslas nėra nustatyti vieną „moksliškai teisingą“ saunos temperatūrą ar nuspręsti, kokia turi būti tikra sauna.
Kalbama apie tyrimų kokybę.
Suomiška sauna, dūminė pirtis, infraraudonųjų spindulių sauna ir kitos šilumos poveikio formos gali labai skirtis. Būtent todėl mokslininkams būtina jas tiksliai įvardyti ir aprašyti.
Kuo tiksliau apibrėžtos pradinės sąlygos, tuo patikimiau galima vertinti gautus rezultatus.
Pirties tyrimai pereina į kitą raidos etapą
Pastaraisiais metais augantis susidomėjimas galimu saunos poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai, medžiagų apykaitai, psichologinei savijautai, atsistatymui ir kitoms sveikatos sritims gerokai padidino tyrimų skaičių.
Tačiau didesnis publikacijų skaičius savaime dar nereiškia geresnių žinių.
Jeigu tyrimuose naudojami skirtingi apibrėžimai ir metodikos, mokslinis vaizdas gali tapti ne aiškesnis, o dar sudėtingesnis.
Todėl Osle pradėtas darbas gali būti mažiau pastebimas nei dar vienas garsus tyrimas apie galimą saunos naudą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje jis gali pasirodyti gerokai svarbesnis.
Pirties tyrimų standartai gali suteikti mokslininkams tai, ko iki šiol trūko – bendrą kalbą. Jei tyrėjai vienodai apibrėš sauną ir tiksliai aprašys temperatūrą, drėgmę, procedūros trukmę bei šilumos poveikio būdą, skirtingose šalyse atliktus tyrimus bus galima palyginti daug patikimiau. Tik tuomet bus lengviau atskirti tai, ką apie pirties poveikį iš tiesų patvirtina mokslas, nuo to, ką kol kas tik manome žinantys.
Šaltiniai
Sauna Research Foundation – 2026 Initiatives: 1st International Heat Therapy Research Symposium.
Sauna Research Foundation – International Researchers Convene in Oslo to Set the First Consensus Standards for Heat Therapy Research.
International Sauna Congress 2026 – The Future of Sauna Research.
